jump to navigation

Apie snieglentę 2007/12/10

Posted by altsport in Altsport:.
add a comment

 Prieš pradėdami čiuožti, jums derėtų susipažinti su pagrindine įrangos dalimi – snieglente. Taip pat reiktų žinoti, iš ko ji padaryta, kokios jos atskiros dalys ir veikimo principai. Šiame skyriuje jūs susipažinsite su snieglente ir suprasite, kad šiuolaikinės lentos – tikri inžinerijos dirbiniai.

Bazė, dugnas (Base)

 Tai apatinė lentos dalis liečianti sniegą. Dugno slidumas labai svarbus greičio varžybose.

Dauguma snieglenčių bazių pagamintos iš polietileninės medžiagos vadinamos P-Tex. Jos būna dviejų tipų : “sintered” ir “extruded”. Extruded tipo danga yra išlydita ir išpjauta. Ji ilgaamžė ir lengvai taisoma. Tačiau tokia danga lėčiausia ir mažiausiai padengta vašku. Sintered tipo danga pradžioj sumalama į miltelius, kaitinama, presuojama ir tada išpjaunama forma. Sintered danga daug pranašesnė už extruded, ji ilgalaamžiškesnė, greitesnė, ir storiau padengta vašku. Tačiau ji brangesnė ir sunkiau taisoma. Jei ieškote labai geros ir greitos lentos – rinkitės su sintered danga. Jei spaudžia biudžetas – pakaks ir extruded modelio lentos. Kito tipo lentos danga, geresnė už P-Tex sintered dangą, yra grafitinė. Grafitinė danga yra greičiausia ir padengta storiausiu vaško sluoksniu. Grafitinėje bazėje,  politileninis pagrindas yra padengiamas grafitu. Šio tipo dugnas visad tamsiai juodas ir naudojamas lenktyninėse lentose. 

Išlenkimas (Camber)

 Tai nedidelis lentos išlenkimas laisvai padėjus ją ant plokščio paviršiaus. Išlenkimas susijęs su lentos lankstumu – kuo didesnis išlenkimas, tuo daugiau jėgos perduodama į lentos galą ir priekį. Jei lenta bus neišlenkta, ji gali lengvai susisukti, nors kai kuriuose triukuose tai privalumas. Panaudotoje lentoje tai gali būt požymis, kad lenta nusidėvėjo. Geriausai, kai išlenkimas nedidelis, tada ji bus pakankamai stabili dideliu greičiu ir lengvai sukama.

Lietimosi taškai (Contact points)

 Tai taškai, kuriuose lenta liestų sniegą žmogui ant jos nestovint. Lietimosi taškai yra netoli lentos priekio ir galo. Juos rasti labai paprasta – padėkite lentą ant slidaus ir lygaus paviršiaus, tada pakiškite popieriaus lapą po lenta ties jos viduriu ir traukite lapą link priekio ar galo, kol jis uzstrigs, ten ir bus lietimosi taškas.

Briauna (Edge)

 Tai metalinis lentos kraštas. “Kojų pirštų kraštas“ (“toe edge“) yra tas į kurį atsukti kojų pirštai. Taip pat ir “kulno kraštas“ (“heel edge“) yra kulno pusėje.

Efektyvi briauna (Effective edge)

 Metalinė briaunos dalis liečianti sniegą posūkio metų ir yra efektyvioji briauna. Taigi pats lentos galas ir priekis nesiskaito efektyvia briauna. Efektyvi briauna liečiasi su sniegu kantuojant. Kuo ilgesnė efektyvi briauna, tuo stabilesnis, lengviau kontroliuojamas čiuožimas, kuo trumpesnė – tuo laisvesnis, lengvesnis lentos sukimas.

Lenkimosi taškas (Flex point)

 Lenkimosi taškas yra tarp apkaustų. Tai tas taškas kur lenta pradeda arba baigia lenktis, leisdama liestis su sniegu šoninio išpjovimo spinduliui (sidecut radius). Standus išlenkimas leidžia lentai geriau sukibti su kietu sniegu ar ledu. Tačiau minkštas išlenkimas padaro lentą mažiau jautrią ir labiau atleidžiančią snieglentininko klaidas. Lengvesni ir mažiau patyrę snieglentininkai dažniausiai renkasi minkštesnio išlenkimo lentas, kadangi jos lengviau valdomos nelygumuose ir su jomis lengviau daryti posūkius. Freestyle lentos yra minkščiausios. Po jų eina freeride lentos. Lenktyninės/alpine lentos pačios kiečiausios.

Priekis (Nose)

 Tai priekinė lentos dalis. Jei jūsų lentos priekis ir galas panašus, dažniausiai lentos priekis būna labiau užlenktas. Lenktyninės lentos priekis būna smailesnis. Aukščiau užlenkto priekio reikia čiuožiant dideliu greičiu, kad lenta nepalįstų po sniegu.

Priekio ilgis (Nose length)

 Tai ilgis nuo plačiausios priekinės dalies vietos iki pačio lentos galo.

Priekio plotis (Nose width)

 Matuojama plačiausioje lentos priekio dalyje.

Bendras ilgis (Overall length)

 Matuojamas nuo pačio lentos priekio iki galo (dažniausiai rašomas centimetrais).

Šoninio išpjovimo spindulys (Sidecut radius)

 Šis parametras parodo, kokio gylio lentos išpjovmas nuo jos priekio iki vidurio. Šis šoninis išpjovimas padeda paryti posūkį. Kuo mažesnis išpjovimo spindulys, tuo mažesni posūki galėsite daryti. Lenta su dideliu išpjovimo spinduliu darys didelį posūkį.

Užminimo padėkliukas (Stomp pad)

 Užminimo padėkliukas yra neslidi guminė medžiaga kurią galite užsiklijuoti ant snieglentės viršaus, šalia galinio apkausto. Jis naudojamas čiuožiant užsisegus tik priekinę koją (pavyzdžiui nulipant nuo keltuvo). Be šio padėkliuko jūsų galinėkoja gali nuslysti nuo lentos, užsikabinti už sniego ir tada jūs galite skaudžiai nukristi.

Galas (Tail)

 Paprastai galas būna mažiau užlenktas nei priekis ir labiau kampuoto lenkimo. Kai kurios lenktyninės/alpine lentos gale perskeltos, tai joms suteikia daugiau jėgos sukant ir koordinacijos darant posūkius dideliu greičiu. Freestyle lentos dažniausiai turi panašų priekį ir galą, kad būtų lengviau čiuožti apsisukus (fakie).

Galo ilgis (Tail length)

 Tai ilgis nuo plačiausios lentos galo vietos iki pačio lentos galo.

Galo plotis (Tail width)

 Matuojamas plačiausiose lentos galo vietoje.

Vidurio plotis (Waist width)

 Tai siauriausia lentos dalis. Paprastai ji būna viduryje šoninio išpjovimo, tarp apkaustų. Šis lentos plotis yra santykinis su jūsų batų dydžiu. Siauros lentos greičiau pereina nuo vieno kanto į kitą.

Freeride snieglentės

 Freeride lentos pačios populiariausios: jų pardavimai sudaro pusę visų lentų pardavimų dalies. Tokia lenta gerai tinka visokiems kalnams, snieglenčių parkams ir loviams, taip pat puikiai “sklendžia” per purų sniegą. Su ja bus patogu kantuoti, šokinėti ir iš esmės – ji tiks visiems čiuožimo stiliams. Freeride lentos turi kryptinę formą (lentos priekio forma skiriasi nuo galo formos) ir yra skirtos čiuožti daugiau į vieną pusę. Freeride lentų galas dažniausiai siauresnis, trumpesnis ir plokštesnis negu priekis. Todėl stovėsena ant lentos patrauktą į jos galą. Nepaisant to, freeride lentomis galima čiuožti abiem pusėm. Freeride snieglentės palyginus minkštesnės ir lengviau paklūsta pradinukams, tačiau pakankamai kietos atlaikyti greitą ir aštrų posūkį ant kieto sniego. Šis snieglenčių tipas sujungia laisvojo ir greitojo nusileidimo stilius. Tačiau ši lenta nėra tokia stabili kaip greitojo nusileidimo ir ne tokia judri kaip laisvojo stiliaus lenta.

Laisvojo stiliaus snieglentės

 Laisvojo stiliaus(freestyle) snieglentės yra platesnės, stabilesnės ir labiau sugeriančios smūgius. Taip pat jos trumpesnės, lengvesnės (lyginant su freeride lentomis) ir lankstenės, todėl lengviau valdosi nusileidime ir lengviau sukasi. Šios savybės ją padaro jautresnę ir labiau “priklausomą” nuo snieglentininko, taigi gali tikti ir pradedančiajam snieglentininkui.

 Šios snieglentės yra skirtos triukams snieglenčių parkuose ir loviuose. Tačiau jos turi ribotą sukibimą ir stabilumą, taigi netinkamos kantavimui ar greitam nusileidimui.

 Dauguma freestyle lentų stovėsena yra centre, priekis ir galas savo forma identiški. Abu lentos galai yra užlenkti, todėl pradedantiesiems lengva čiuožti į abi puses. Taip pat yra ir kryptinių freestyle lentų – forma jos nesiskiria, tačiau kryptinių lentų galas yra kietesnis nei priekis.

Kantavimo, alpine, arba lenktyninės snieglentės

 Šios lentos yra siauresnės nei freeride ar freestyle lentos. Jų ilga, siaura ir kieta konstrukcija pritaikyta dideliui greičiui ir kantavimui. Dėl tokios kontrukcijos jos leidžia staigius posūkius, greitį, didelę kanto sukibimo jėgą ant kieto sniego ir stabilumą dideliu greičiu. Dar vadinamos alpine lentomis jos atrodo kaip padidinta slidė. Jos būna simetrinės ir asimetrinės formos ir dažniausiai turi tik vieną užlenktą galą. Panašiai kaip ir freeride lentos, jos skirtos čiuožti tik į vieną pusę.Nors šios lentos siūlo aukštesnę čiuožimo kokybę, tačiau netinkamos pradedantiesiems, ir yra skirtos patyrusiems snieglentininkams. Šios lentos skirtos lenktynėms ar čiuožimui per “nečiuožtą” purų sniegą. Nepamirškite, jog šios lentos skirtos kantavimui ir čiuožimui nuo kalno, o ne triukams.

Freeride stilius

 Freeride (laisvas pasivažinėjimas) stilius – tai visų stilių visuma, leidžianti čiuožti, kantuoti ir šokinėti ant bet kokio paviršiaus – nekreipiant dėmesio į techninius truikus ir greitį. Šiame stiliuje daugiausia laiko praleidžiama ant žemės ir įsisavinama viskas, ką gali suteikti kalnas – nuo atvirų ir sutvarkytų trasų iki užkampinių pravažiavimų, puraus sniego ir medžių.

 Šis stilius tinkamas pradedantiesiems, nes pagrindinis jo tikslas – malonus pasivažinėjimas.

 Freeride stiliuje naudojami minkšti batai, plokšti, dirželiniai ar flow-in apkaustai. Jei negalite apsispręsti kokiomis trasomis norite čiuožti, geriausia išeitis freeride stilius, nes vien jau jo pavadinimas teigia – jauskis laisvai čiuoždamas.

 Daugiausia snieglenčių, kurias matote trasoje, yra freeride lentos. Šios savybės padės jums atskirti freeride lentą nuo kitų:
palyginti ilgesnės ir siauresnes lentos su gilesniais šoniniais išėmimais (side cut),
dažniausiai lentos priekis būna ilgesnis nei galas ir apkaustai pritvirtinti šiek tiek gale, kad būtų lengviau atsilošti atgal čiuožiant per purų sniegą. Mokantis šio stiliaus neišvengsite daugybės kritimų ir ritimųsi, tačiau išmokę ir išbridę iš erzinančios stadijos suprasite, jog vertėjo.

Freestyle stilius

 Freestyle yra žinomiausias stilius snieglenčių pramonėje, nes šio stiliaus pagrindinis bruožas sutampa su esmine snieglenčių paskirtimi – triukais. Į kuriuos įeina šuoliai, čiuožimas turėklais, loviais ir switch čiuožimas. Čia profesionalai gali parodyti iš “ko jie padaryti”.

 Skirtingai nuo freeride stiliaus freestyle triukai dažniausiai susiję su triukais ore, nors kai kurie gali būt atliekami ir ant žemės. Freestyle’o snieglentininkai dažniausiai naudoja trumpesnes, minkštesnes lentas ir minkštus batus, kad sumažintų su svori, padarant jas lengviau valdomas ore.

 Nepamirškite, jog dažniausiai snieglentės kuriamos tik vienam tikslui, ir jei bus naudojamos ne pagal paskirtį – gerai nefunkcionuos. Čia išvardinti freestyle lentų bruožai:
lentos trumpesnės, lengvesnės, storesnės ir lengviau valdomos,
lentos priekis ir galas yra identiški savo forma.

Freecarve arba alpinis stilius

 Freecarve stilius susijęs tik su greičiu ir kantavimu posūkiuose. Paprastai šis stilius naudojamas tik kietai supluktose trasose. Nors šiame stiliuje šokinėjimas beveik nereikalingas, jis įkūnija galingus posūkius ir grakštų kantavimą.

 Atliekami posūkiai leidžiantis dideliu greičiu nuo kalno reikalauja didžiulio čiuožėjo susikaupimo. Freecarve stilius netinkamas pradinukams, nes skirtas lenktynėms.

 Freecarve stiliaus batai yra kieti ir panašūs į slidininkų batus, tačiau yra lankstesni per kulkšnį. Lentos, palyginus, ilgesnės, siauresnės ir dažnai standesnės, kad būtų stabilios ir palaikančios kantą posūkiuose, įveikiant juos dideliu greičiu.

Apie jėgos aitvarus 2007/12/10

Posted by altsport in Kitkas.
add a comment

Jegos Aitvarai: jėga – galybė, stiprybė; aitvaras – įrenginys vėjo pagalba besilaikantis ore <…>. Taip. Butent šie du žodžiai gerai apibūdina mūsų sportą. Tai pilnas adrenalino, jėgos, laisvės pojūčio užsiėmimas kiekvienam. Tai galimybė pakilti kelis ar net kelias dešimtis metrų į orą vėjo pagalba. Daugelis kiekvieną pasiplaukiojima pavadina, kaip išsigelbejimu nuo kasdienybės, nuo rutinos; tai daug ką pasako…

 Pirmieji 2 stropų jėgos aitvarai pasirodė 1985 metais, juos sukūrė Bruno ir Dominique Legaignoux. Jie buvo kuriami tam, kad aplenkti burlentes greičio rungtyse ir buvo pirmą kartą panaudoti su vandens slidėmis. 1998 metais šie aitvarai “sužibėjo”, licencija juos gaminti įsigijo garsusis visų laikų buriuotojas – Robby Naish ir iki šiol dirbantis aitvarų dizaineris Don Montague. Nuo to laiko, aitvarai buvo nuolatos tobulinami ir aktyviai gaminami.

 Lietuvoje jėgos aitvarai pasirodė pakankamai neseniai. Prieš trejetą metų, buvo tik keletas entuziastų, o dabar jų skaičius vis didėja ir didėja. Daugiausia jų galima išvysti vasarą Lietuvos pajūryje vejuotą diena. Lietuvos pajūris – geriausia vieta aitvarams, nes ten yra daug vietos ir pučia stabilus vejas.
 Nors pažvelgus pirmą kartą į kelis jėgos aitvarus jie skirsis tik spalvomis, iš tikrųjų jie skirsis savo savybėmis. Pagrindiniai aitvarų tipai yra du: pripučiami (inflatable) ir “matrasiniai” (foils).

Populiaresni yra pripučiamieji. Pripučiamaisiais šie aitvarai yra vadinami dėlto, kad jų forma įgaunama pripučiant pusles. Aitvaras negali skristi pats vienas. Komplektą sudaro lynai(stropai) ir baras. Baras, tai lyg aitvaro vairas, skirtas kontroliuoti aitvarą. Jie komplektuojami ivairių ilgių, kurie priklauso nuo aitvaro dydžio. Viskas vyksta proporcingai, kuo didesnis aitvaras – tuo ilgesnis baras.
 Naujausi modeliai yra komplektuojami su keturiais arba penkiais lynais(stropais), įvairių ilgiu. Dažniausiai naudojamas stropų ilgis 25-27m.

 Kiekvienas aitvaras turi savo “charakterį”. Vieni būna greiti, skirti įvairiausiems triukams, kiti – lėtesni, skirti aukštiems šuoliams. Taigi kiekvienam spręsti paciam, kokį iš jų rinktis.

 Kad ir kaip būtų keista, aitvarus galima pritaikyti labai daug kur: ant sniego, ant vandens, ant kietos žemės. Labiausiai Lietuvoje paplite būdai yra žiemos/sniego jėgos aitvarų sportas (snowkite) ir vandens/vasaros jėgos aitvarų sportas (kitesurfing,kiteboarding), tačiau atsiranda entuziastų, kurie mielai tai atlieka ir ant kietos žemės.Pabaigai, 9 saugumo taisyklės, kurių privalo laikytis kiekvienas kaiteris.1. Svarbiausia atsargumo priemonė plaukiant aitvaru – atstumas. Labai svarbu neplaukti arčiau nei per 60 metrų pavėjui esant žmonėms, pastatams ar kitiems kietiems paviršiams. Tas pats galioja ir keliant aitvarą, privalu įsitikinti, jog pavėjui yra pakankamai vietos, kad iškilus problemai turėtum laiko suvaldyti aitvarą. Jei plaukiant nekontroliuojamai pradėjote artėti prie pavojingos vietos, nedelsdami naudokite depower’į, jei to nepakanka – saugumo sistemą.2. Rinkis tinkamas oro sąlygas. Aitvarų vėjo diapazonas ribotas, todėl būtina pasitikrinti pranašaujamas oro sąlygas, bei stebėti, kaip jos keičiasi. Blogas oras ar per stiprus vėjas neretai tampa nelaimės priežastimi. Todėl būtina nuolatos stebėti aplinką ir vertinti galimus staigius vėjo ar temperatūros pasikeitimus. Pastebėjus artėjančią audrą ar debesų frontą nuleisk aitvarą, atkabink stropas ir pritvirtink jį prie žemės.3. Norėdamas pradėti buriuoti aitvaru užsirašyk į aitvarų mokyklą. Ten įgyti įgudžiai ir bendras supratimas apie aitvarų sportą padės apsaugoti tavo bei aplinkinių sveikatą. Be to žymiai greičiau progresuosi, nei mokydamasis pats.4. Periodiškai tikrink savo įrangą. Kiekvieną kartą prieš plaukdamas patikrink ar stropos vienodo ilgio, ar nėra susidevėjųsių vietų, susipinųsių mazgeliu, ar viskas teisingai sujungta. Bet koks remontas turi būti atliekamas prieš aitvaro pakėlimą.5. Visada būk užsidėjęs šalmą, gelbėjimosi liemenę. Turėk peilį, kurį galėtum greitai ištraukti esant reikalui. Reguliariai patikrink savo greito atsikabinimo sistemą.6. Įvertink savo galimybes pučiant stipresniam nei 9m/s vėjui. Atsimink, kad tokiame vėjyje tavo klaidos nebūna lengvai atleidžiamos. Aitvaro jėga tokiame vėjyje yra žymiai didesnė.7. Prašyk tik patyrusio kaiterio, kad tau padėtų pakelti ar nuleisti aitvarą, nes tik jis supranta tavo ženklus ir žino, kaip tai atlikti. Kelk aitvarą kuo arčiau vandens.8.  Niekada nelaikyk aitvaro virš galvos, stenkis jį laikyti visada žemai, kad išvengtum neplanuoto pakėlimo nuo žemės. 9. Stenkis visiems visada padėti, pats būk budrus. Jei kas nors vyksta ne taip, nelauk – padėk, imkis atitinkamų priemonių. Neleisk niekam daryti nesamonių. Mes visi norime buriuoti – tai bendras visų mūsų interesas, todėl stenkis, kad buriavietės liktų laisvos ir prieinamos visiems. 

VGTU turistų klubas 2007/12/10

Posted by altsport in Žygiavimas.
add a comment

Klubas buria jaunimą kelionėms pėsčiomis, dviračiais, slidėmis ir baidarėmis. Pavasarį populiarios savaitgalio kelionės baidarėmis. Vasarą daugiausia keliaujame pėsčiomis ir dviračiais. Žiemą- slidėmis ir pėsčiomis. 

Tačiau pagrindinė priežastis, burianti klube jaunimą- galimybė susirasti draugų ir bendražygių kelionėms po kalnus, urvus, dykumas, kalnų upes, kitas šalis, bei pasiruošti tokioms kelionėms treniruočių metu.

Susirinkimai: 

Klube renkamės kiekvieną antradienį 19 – 21 val.. 
Adresas: Saulėtekio al. 11-12 (VGTU centriniai rūmai)

(info iš: turistas.vgtu.lt)

Laipiojimo sienelės 2007/12/10

Posted by altsport in Kalnų kelionių sportas.
add a comment

Tai dirbtinės kalnų šlaitų imitacijos skirtos treniravimuisi (ypač šaltesniais žiemos vakarais, kai lįst į lauką treniruotis nedažnas nori, o pirštų raumenukus formoj palaikyt norisi). Iš esmės tai yra sienelė prie kurios yra prisukti įvairių formų ir dydžių akmenys (vadinamieji kibiai ar uolų formos). Štai pora tokių sienelių Vilniuje nuotraukų:

_mg_5540.jpg img_1765.jpg

Esančios nuotraukose sienelės yra vužk ‘melynosios salės’ naujoji sienelė, kurios surinkimą galite stebėti nuotraukoje ir montis magia neigiamo kampo sienelė (nuotrauka daryta per eilines bene kas mėnesį montis magios rengiamas atviras varžybas). Savaime aišku tų sienelių Vilniuje bei Lietuvoje yra ir daugiau, jei turite kokių įdomesnių nuotraukų maloniai prašome dalintis. =]

VUŽK – Vilniaus Universiteto Žygeivių Klubas 2007/12/04

Posted by altsport in Žygiavimas.
1 comment so far

Vilniaus universiteto žygeivių klubas (VUŽK) yra nepelno organizacija, burianti aktyvų poilsį ir keliones mėgstančius VU studentus. Tačiau klubo nariais gali tapti ne tik VU studentai, bet visi, trokštantys keliauti, kuo daugiau laiko praleisti gamtoje ir smagioje kompanijoje.


Trumpai apie klubo veiklą

Savaitgalio žygiai

Kiekvieną savaitgalį organizuojami žygiai pėsčiomis, dviračiais, baidarėmis, slidėmis (priklausomai nuo sezono). Keliaujama po gražiausias ir įdomiausias Lietuvos vietas. Žiemą dažniausiai nakvojama kaimo sodybose, vasarą – palapinėse. Žygeiviai ne tik ištvermingi keliautojai, bet ir geri dainininkai, smarkūs šokėjai, draugiški ir smagūs žmonės, tad dažniausiai po žygio prie laužo vakaronė ir linksmybės tęsiasi iki paryčių. Klubo nariai kartu švenčia Kalėdas, Naujuosius metus, Užgavėnes, Rasas ir kitas šventes.

Sportas

Daugelis žygeivių aktyviai sportuoja, dalyvauja įvairiose varžybose, maratonuose. Vilniaus universiteto žygeivių komandos ne kartą yra tapusios kalnų turizmo technikos varžybų nugalėtojomis. Kiekvienų metų lapkričio mėnesį klubas organizuoja kalnų turizmo technikos varžybas VUŽK taurei laimėti. Kita žygeivių pamėgta sporto šaka yra laipiojimas uolomis. Klubas yra pasistatęs laipiojimo uolomis sienelę, ant kurios treniruojamasi ir organizuojamos varžybos. Apie VUŽK treniruotes galite pasiskaityti čia.

Tolimesni žygiai

Žygeiviai yra pamėgę kalnus, tad kiekvienais metais vasarą ir žiemą rengiamos bent kelios įvairaus sudėtingumo kelionės į kalnus: Karpatus, Kaukazą, Uralą, Tian Šanį, Pamyrą. Jau sena tradicija yra tapusi rudeninė kelionė į Krymą. Kelionėse yra rašomi smagūs arba nelabai dienoraščiai, o po rimtesnių žygių – ataskaitos. Juos galima pasiskaityti mūsų “Įspūdžių ir pasakojimų” skyriuje.

(info iš: zygis.vu.lt)

Kas yra OS? 2007/12/04

Posted by altsport in Orientacinis sportas.
add a comment

Orientavimos sportas (OS) – sporto šaka, įtraukianti judėjimą vietovėje naudojantis žemėlapiu ir kompasu. Tradicinė orientavimosi forma – orientavimasis bėgte, nors yra daugiau šio sporto atšakų. Šiuo metu pripažįstamos 4 orientavimosi sporto rūšys: OS bėgte, OS slidėmis, OS kalnų dviračiais bei Trail OS, tačiau propaguojamos ir įvairios jų formos.

Orientavimosi varžybų dalyviai startuoja pavieniui išskirstyti laiko intervalais ir naudodamiesi žemėlapiu ir kompasu turi orientuotis vietovėje bei eilės tvarka aplankyti kontrolinius punktus, pažymėtus žemėlapyje. Dalyviai žemėlapį gauną jau davus startą. Rezultatai nustatomi pagal sėkmingą trasos įveikimą ir trumpiausią sugaištą laiką.

Orientavimosi sporto taisykles ir principus nustato Tarptautinė Orientavimosi Sproto Federacija (IOF).

Pats žodis orientavimasis (angl. orienteering), kilęs iš švedų kalbos žodžio “orientering”. Šis terminą sugalvojo ir pirmą kartą sportui apibūdinti panaudojo švedų majoras Ernst Killander’is, kalbėdamas apie pirmąsias dideles orientavimosi sporto varžybas, surengtas 1918 metais Švedijoje.

(info iš: orienteering.lt)

LOKĖS PĖDA? Kas tai? 2007/12/04

Posted by altsport in Kliūčių trasų įveikimas.
add a comment

Medžiuose 2,5–15 m aukštyje saugiai įrengtos 6 skirtingo sudėtingumo kliūčių trasos ir 3 skrydžių trasos. Pramogautojams čia tenka įveikti apie 60 tolimose kelionėse pasitaikančių išbandymų: beždžionių, tibetietiškus ir nepalietiškus tiltus, judančius rąstus, tinklus, sūpynes, balnakilpes, piratų kopėčias, šokti Tarzano šuoliu, pereiti tirolietišką tiltą ir daugelį kitų.

Kuo įdomi ši pramoga?
Pirmiausia tuo, kad lankytojai čia patiria netikėtų įspūdžių, atranda savyje naujų savybių. Aktyvus pramogavimas Nuotykių parke leidžia išmėginti savo jėgas, skatina nugalėti vidines baimes, ugdyti atsakomybę ir susikaupimą, patikrinti ištvermės rezervus ir tuo pačiu pasiduoti sportiniam azartui įveikiant vis sudėtingesnes kliūtis.

(info iš: lokespeda.lt)

treniruotės 2007/12/04

Posted by altsport in Kalnų kelionių sportas.
add a comment

Truputis info apie VU vykstančias KKT treniruotes besidomintiem šiuo fiziškos ištvermės ir sumanumo reikalaujančiu sportu.

Treniruotės vyksta VU mėlynojoje salėje (Saulėtekio al. 26).
• Pirmadieniais 19.00
• Trečiadieniais 17.30
• Šeštadieniais 11.30

Treniruotės (kaip ir varžybos) yra dviejų krypčių:
• Kalnų kelionių technikos (KTT),
• Laipiojimo dirbtinėmis uolomis.

KTT treniruotėse ruošiamės vasaros žygiams į kalnus (Alpes, Tian-Šanį, Altajų ir kt.) – mokomės naudotis specialia alpinistine įranga (duodama treniruotės metu), teisingai kilti ir leistis virvėmis, įveikti „upę“ įsirengiant perkėlą virš jos, organizuoti gelbėjimo darbus ir pan. KTT treniruotėms naudojame salės konstrukcijas: kolonas, lubas. Laipiojimo uolomis mokomės kopdami sienele su ant jos pritvirtintais „kybiais“. Laipiojimo įgūdžiai praverčia kopiant uolomis specialiais maršrutais (dažniausiai rudenį važiuojame į Krymą).

Jei norime laipioti dirbtine sienele dažniau (ne tik treniruočių metu) – išsilaikome egzaminą bei gauname specialų pažymėjimą, su kuriuo į salę ateiname norimu metu (kol dirba pati salė).

Kiekvienas ateinantis sportuoti pats pasirenka, kas labiau patinka – KTT ar uolos, o gal tiesiog krepšinis ar tinklinis. O dažniausiai į salę traukiam prisiminę, jog ten mūsų laukia linksma kompanija sportui ir komandiniams žaidimams bei tiesiog bendravimui.

Treniruočių lankymas yra nemokamas, bet skirtas tik Vilniaus universiteto studentams. Be to, pirmųjų kursų studentai už gerą treniruočių lankomumą ir dalyvavimą varžybose gali gauti įskaitą ir kreditus į egzaminų knygelę.

Užeikit – lauksim!

(info iš: zygis.vu.lt)