jump to navigation

Vilnius Challenge 2013 varžybos 2013/06/02

Posted by altsport in Baidariavimas, Kalnų kelionių sportas, Kitkas, Kliūčių trasų įveikimas, Orientacinis sportas.
add a comment

DSC02698Keli žodžiai apie Vilnius Challenge varžybas 🙂 Diena prasidėjo smagiu pasivažinėjimu Pauliaus visureigiu per balas ir duobes link nuošalios vietos Neries regioniniame parke, kur palikome savo dviračius. Toliau nuvykom iki Balto tilto, kur ir prasidėjo visas veiksmas 9tą valandą. Nuo pat pradžių nuklydom ne ten kur reikia dėl apgaulingos žemėlapio legendos, pavaizdavusios starto vietą už Žveryno 😀 Taigi prabėgom porą nereikalingų kilometrų ir atitrūkom nuo visos bandos, tai teko jau visai tik savom jėgom ieškot punktų, o ne sekt kitus kaip uodega iš paskos. Tai iš šitos pusės žiūrint tai tikresnis trasos patyrimas gavosi. Prasibėgę per kelis punktus senamiestyje atvykom į Žveryną kur gavom plaukimo plokštes kuriomis bandėm saugiau prasiirt iki Neries ir už Balto tilto. Prisidraskėm kelius į Vilnelės akmenis, o aš dar ir žemėlapį pamest sugebėjau (laimei vėliau paprašęs gavau antrą iš organizatorių prie Balto tilto). Prie tilto pasiemėm savo riedučius ir nuskubėjom iki požeminės nuotekų trasos, kurios iki kaulų persmelkiančiais šaltais vandenim ėjom apie kilometrą iki šeškinės kalno papėdės. Užkilę kalnu patekom į už Akropolio esančią Uno Park virvių rungtį, kuri buvo labai jau anti-įspūdinga. Viso labo virvių lygiagretės tarp medžių virš šiokio tokio griovio. Atsižymėjimas buvo virvių trasos vidury.

DSC02704Iš ten nubėgom kitapus Ukmergės gatvės prie nedidelio prudo, o jau sekančio punkto ieškant pradėjom stipriai grybauti šukuodami mišką ant vieno iš šeškinės kalnų. Ir praradę apie valandą nusprendėm praleist punktą, kad nebeaukot likusios trasos smagumų. Taip iškart ir pasukom link Karoliniškių miško draustinio, kur eilinį sykį mus paklaidino žemėlapio legenda, nusakanti kad punktas yra lomos viršuje, nors tikrovėje tai buvo apačia. Vėl praradę dar dalį laiko miško šukavimui, bet šįsyk vis gi radę punktą nuskubėjom toliau į Vingio parką. Parke turėjom atlikt riedučių trasos dalį, bet atvykę išgirdom iš vieno organizatoriaus, kad baidarių dalis užsidarys už pusvalandžio ir nebegalėsim tęsti, jei važinėsime riedučiais. Vėl gi paaukojom ir šią dalį varžybų viso kito gėrio labui. Prieš baidares dar reikėjo pašaudyt iš lanko. Turėjau 5 bandymus pataikyt į taikinio bent jau mėlyną zoną, bet pirmų šūviu strelė įsmigo raudonoj ir mes nubėgom prie baidarės. Kažką girdėjom, kad plaukimo bus apie pora valandų iki dviračių, bet apsisukom per vieną. Pakeliui teko išspręst rebusą rastą prie punkto sąloj, kad galėtume rasti sekantį.

DSC02710Išsilaipinę prie dviračių truputį užkandom ir pamatę kad lieka apie 2 valandos iki varžybų pabaigos, nusprendėm praleist didžiąją dalį dviračių rungties vardan įvairių Montis Magia virvių rungčių. Vieną iš jų atlikom prie gaisrininkų mokyklos. Lipom į antrą pastato aukštą nuleista žarna, o po to pakilę laiptais, leidomes žemyn virve iš penkto aukšto. Sekantis pasismaginimas su virvęm buvo vėl Karoliniškių miško draustinyje – traversavom virvėmis 5 kartus tai į vieną, tai į kitą griovio pusę, atsižymėdami kiekvienoje griovio pusėje esančiam punkte iki kurių dar reikėdavo prasibėgt per nedideles kalvas.

737042_10152891383820331_975502858_o

Užbaigę, pradėjom labai smagų ir kartais ekstremalų pasivažinėjimą dviračiais Karoliniškių miško takeliais virš įvarių stačių šlaitų link Žveryno ir toliau iki Balto tilto, kur atlikom dar porą laipiojimo užduočių – užlipimą dirbtine sienelę į patį tiltą ir nusileidimą virve nuo tilto į upę. 

Leidžiantis net nepajutom kaip baigėsi virvė ir teko panardyt, o tada greitai plaukt į krantą. Pabaigai nubėgom nusileist trosu nuo VCUP stogo atgal iki tilto. 976497_10152890218360331_35707513_oPralaukę truputį eilėje vis gi gavom progą ir šią paskutinę ir vieną smagesnių dalių išbandyt. Na, o tada finišavom beveik laiku. Surinkom 36 iš 62 galimų punktų. Truputį gaila prarasto pusvalandžio pradžioje ir vėliau vos ne 2 valandų tarp 17 ir 19 punktų, kai šukavom ilgai miškus. Overall, patyrimas superinis, net nepastebėjau kaip greitai prabėgo tos 9 valandos nepertraukiamo ir įtraukiančio veiksmo. Dar galvojau kad kitamet reiktų rinktis megėjų trasą, norint nuo pradžių iki galo viską spėt surinkt, bet kitavertus geriau liksiu prie elito – daugiau įvairių rungčių ir kitų įdomybių. Kur tobulėti tikrai yra, ypač orientuojantis su topografiniais žemėlapiais.

Advertisements

Verknė 2009.10.17 2009/10/18

Posted by altsport in Baidariavimas.
add a comment

vernė1Spalio 17’tos šeštadienį Verknės upėje vyko eilinis upės švarinimas. Tiesa nuo pavasarinio plaukimo Musės upe dalyvių skaičium šįkart plaukimas gerokai nusileido. Dalyvavo rodos 17 žmonių. Oras pasitaikė netikėtai geras kritulių nebuvimo atžvilgiu. Taigi ir plaukimas buvo malonus nepaisant žemokos temperatūros. Startavom apie 10 ryto. Upė bene siauriausia kuria teko iki šiol plaukt. Vietom pasitaikydavo užvartų, tai tekdavo persinešinėt ar prasistuminėt baidarę, bet neperdažniausiai. Po kurio laiko nuo starto pradėjom rinkt nuo krantų šiukšles, kurios pagrinde paliekamos arba poilsiautojų, arba išverčiamos kur nereikia kaimiečių.

CRIM0020Vienoj vietoj radom metalinį kubilą į kurį sudėjom kitus geležius ir rastą lūžusį dviratuką. Prikabinom prie baidarės galo su timpa ir praplukdinom kelis šimtus metrų, kol tas neužkliuvo už šakos ir prisėmęs nepaskendo. Teko nusirengt ir eit žvejot šiukšlių. Ištraukt pavyko tik dviratuką. Tolimesniam plaukime dar nekarta visaip bandėm kabint tą kubilą ir dviratuką, bet kaskart po kurio laiko skesdavo jie ir pritvirtinti prie baidarės tarnavo vos ne kaip inkaras. Galiausiai įmetę dviratį į baidarę, o kubilą užkabinę ant baidarės priekio, šiaip netaip priplaukėm iki pirmo šiukšlių surinkimo taško – vieno iš Verknės tiltų. Toliau plaukiant teko be įprastų bambalių ir stiklų rast įvairių mašinos dalių, kurias išsidalinom su kita baidare. Ko niekaip niekam nepavyko ištraukt – tai šiukšlių konteinerio kažkieno įmesto ir priskandinto pačioj Verknės upėj =/ nors bandymas ir buvo vieno iš ekipažų.

Finišavom dar gerokai su šviesa, rodos kažkur apie 16:30. Šiukšlių pririnkom 72 kg ir užemėm 3’čią vietą. Gavom primus viryklę su balionų ir diplomą =] Kažkiek buvo pašalusios kojos po vieno nesekmingo lipimo į krantą, tai pasišildžiau prie laužo, vėliau sulindau ir į pirtį, o patemus ir į karštą kubilą. Linksmai pasedėję prie laužo ir iki vėlumos prisisedėję pirtyje ar kubile ir prisimaudę Verknėj, patraukėm miegot. Nors ir miegojom nuomininkų treileryje, pėdos vis gi kažkiek šalo dėl drėgnų kojinių. Ryte pavalgę, pažiūrėję kaip masiškai krenta sušalę lapai ir padėję susikraut baidares patraukėm sau namo.

vernė2

Merkys: Senoji Varėna – Merkinė 2009/05/31

Posted by altsport in Baidariavimas.
add a comment

Kokias tris savaites planuotas ir organizuotas pasiplaukiojimas baidarėmis Vilniaus Anime Klubo KURO-SHIRO antriem gyvavimo metam paminėti. Iš kažkur 12-14 manomai plauksiančių žmonių vis gi plaukė septyni. Visas veiksmas prasidėjo nuo nuvykimo penktadienį į Senosios Varėnos miškelį prie Merkio. Išsitiesėm tentą, pastatėm pirtį ir palapines, viena iš kurių (skolinta) buvo nemažai apdergta ir su augančiais jau viduje grybais, tad ir liko tuščia per naktį. O naktis buvo giedra. Praleidom kai kurie nemažai laiko prie laužo ir gerai pasikaitinom nešiojamoje pirtyje, kur vis gi vienas žmogus nudegė į akmenį koją. Begimas į vandenį beje buvo vienas įdomesnių kada nors patirtų, nes Merkys buvo geri 5-7 metrai į apačią nuo skardžio ant kurio buvo mūsų pirtis ir visa kita.

Šeštadienį ryte patraukėm imt baidarių ir pradėjom plaukt pačiu Merkiu. Jautėsi, kad pusei žmonių šis žygiavimo būdas yra naujas, tad ir plaukimas, kad ir paprasta Merkio upe, bent iš pradžių buvo gan nerangus. Pats beje buvau tas septintasis, kuriam teko malonumas valdyt baidarę vienam, kas pasirodo yra žymiai lengviau. Plaukiant kepino saulė. Orai stebino savo išsiskyrimu nuo iki tol visą savaitę prognozuotų savaitgaliui. Tiesa deka to, likom ne šlapi, bet užtat nudegę. Darėm gal 3-4 sustojimus, iš kurių pora prie kabačių tiltų, nuo vieno iš jų ir teko pasišokinėt visaip į upę. Be mūsų tadien Merkiu startavo begalė kitų kompanijų su baidarėm arba kaip kai kurie – su pripučiamais plaustais. Susidarė šioks toks ‘eismas’ upėje. Bet labai stipriai netrukdė, o ir alum vieni pavaišino =]

Finišavom tadien gal 1.5-2km iki Puvočių, patogiame krante su normalia laužaviete ir suoliukais. Gan greit pasistatę palapinę ir pirtį bei išsitiesę tentą tarp medžių, sulaukėm ir pirmojo rimtesnio lietaus, nuo kurio sėdėdami po minėtu tentu ir slėpėmės. Buvo tada ir 5-10mm storio krušos. Finišavom ten gan anksti – apie 18’tą. Pasibaigus lietui ir matant, kad yra dar daug laisvo laiko su vienų iš baidarininkų nuplaukėm toliau į Puvočius tuos pusantro kilometro, aplankyt parduotuvės. Ši deja buvo jau uždaryta, o ten mus vos ne užklupo dar viena gera liūtis su griaustiniu. Pralaukę ją kartu su kita baidarininkų kompanija po stovyklavietėj esančia pavesine, patraukėm atgal pas saviškius besiirkluodami prieš srovę. Sekėsi nekaip, įtin lėtai judėjom pro slenksčius, kur upės srovė vis norėjo apsupt baidarę į kurį nors šoną. Vienoj vietoj tuos slenksčius apėjom besinešdami baidarę krante. Toliau pasiirklavę, nusprendėm, kad vienam reiktų eiti pasikviest pamainos baidarės nuplukdymui į stovyklavietę, nes patys buvom bepradėję išsisemt. Likus vienam plaukimas tapo žymiai lengvesnis, tai taip ir praplaukiau vienas iki stovyklavietės belijant jau nebetokiam stipriam lietui. Draugui deja netaip pasisekė einant pro pelkėtą, pilną bruzgynų Merkio krantą, todėl ir atvyko į stovyklavietę žymiai vėliau. Na ir vėl: laužas, makaronai, arbata, alus, pirtis, laužas, miegas. Pirtis deja nebuvo tokia kaitri kaip pirmą vakarą, o ir upė iki kelių tik…

Sekmadienį kelėmės gera valanda vėliau nei prieš tai. Vangiai besiruošdami kelionei, kemšėm lauže keptas bulves ir virtus ryžius, bei džiovinom kai kuriuos lietaus sulytus rubus. Startavom apie 11’tą, bet greitai vėl sustojom Puvočiuose, vėl dėl parduotuvės, kuri vėl nedirbo. Užtat smagiai prisišokinėjom į upę nuo vietiniam medyje kabančios tarzankės. Vėl pajudėjom, praplaukėm kokius 5-6km, visi septyni susikabinom ir pradėjom atsipalaidavę dreifuot. Ir pasirodo visai nemažai pradreifavom, nes po to iki finišo vietos beliko vos 3-4km. Finišavom vaizdingose Merkio ir Nemuno santakos apylinkėse. Pasilipom į Merkinės piliakalnį prie Stangės upelio ir paspoksojom į keliskart link horizonte esančių miškų vingiuojantį praplauktą Merkį. Gražu =]

Senųjų 2008’tų nuplukdymas – 2008.12.30 2008/12/31

Posted by altsport in Baidariavimas.
add a comment

Šį paskutinį 2008’tų metų antradienį buvo įvykdytas tradicinis VU Žygeivių Klubo senųjų metų nuplukdymas Neries upe. Startavom kažkur po 18.30 jau seniausiai sutemus nuo stovėjimo aikštelės netoli Verkių malūno kavinės. Kas labiau, kas mažiau bet žmonės ir save pasipuošė ir baidarių nepamiršo (ypač patiko baidarė su žibintais ir kita su šviečiančiom girliandom ant dviejų didžiulių šakų). Vis gi išlydėt susirinkom senųjų metų, tai ir fejerverkais pasirūpinom, o juos šaudėm aišku būdami jau upėje.

Iš tikrųjų tikėjausi visiškai ramaus, be nuotykių, kas liečia patį irklavimą, plaukimo. Bet plaukę kartų su mumis ledai visą tą procesą maloniai paįvairino. Pasijutom vos ne kaip šiaurės jūrose plaukdami kaip ledlaužiai =D Karkartėm smagu buvo pamatyt šaltąsias ugneles įsmeigtas į ledo pluoštus ar tiesiog paliktas ant jų žvakes. Pasiekus Žvėryno Pesčiųjų tiltą baidariavimas pasibaigė, bet prasidėjo slidinėjimas nuo kalno baidarėse – cha, va čia tai išskirtinė žieminio baidariavimo pramoga =]

Bet kokiu atveju, smagu buvo plaukt patamsėse per savo miestą, matyti nustebusius žmones, žvaigždėtą dangų, fejerverkus, papuoštas baidares ir t.t. Neveltui šiam trumpam 3-4 valandų žygyje dalyvavo net 68 žmonės (34 baidarės), mat malonumas tikrai buvo didelis – ir nesvarbu, kad lauke tikrai ne šilta, o ant irklų ir baidarių atsirades geras sluoksnis ledo – vis vien tai buvo neįprastai geras, patrakęs ir šiaip linksmas (kaip ir visi jie savotiškai) paskutinis metų pasibaidariavimas.

081230-senuju-metu-nuplukdymas-1391

Vilnelė 2008.10.26 2008/10/26

Posted by altsport in Baidariavimas.
add a comment
Apie 5-8 laispnių šilumos sekmadienį 12’tą valandą patraukėm plaukt baidarėmis Vilnelės upe. Upė labai miestietiška daugeliu prasmių. Iš esmės nerami, daug akmenų ar betoninių krantų, įvairių (ne)naturalios kilmės kliūčių ir t.t. ir pan. Iš tikrųjų viena iš įdomiausių, jei ne įdomiausia iš Lietuvos upių, kuriomis yra tekę baidariaut.

Dienos nuotykių apibendrinimas:
– 4 kartai kai vos neapsivertėm ar neprisėmėm vandens (nežinia iš kur užplauki ant nematomo akmens ar šakos, o baidarės kraštas atsiduria 1-2 cm nuo vandens paviršiaus 🙂 )
– 2 kartai nusileidimo Belmonto slenksčiais
– 2 rimtesni pastrigimai: vienas ant didelio akmens, kitas jau beišplaukiant į Nerį ant medžio gulinčio per visą Vilnelę
– 1 kartas savanoriško išsimaudymo po Belmonto kriokliu x]
– 1 užlipimas ir gan ekstremalus nusileidimas nuo Pučkorių atodangos skardžio

P.S.: po baidariavimo dar spėjau pasėdėt ir išgert alaus Užupio kavinėj prie tos pačios Vilnelės, o vėliau pasikurt laužą ant aukuro Gedimino kapo kalno viršūnėj (vėl gi prie tos pačios Vilnelės) 🙂 Bendrai paėmus – puikus ir įsimenamas sekmadienio praleidimas =]

Ula/Merkys 2008.10.18-19 2008/10/19

Posted by altsport in Baidariavimas.
add a comment

Po to kai pražioplinau VU ekofako tradicinį baidarių žygį, galvojau jau kad šįmet taip ir neteks pasiplaukiot rudenį. Bet va išpuolė visai net nuostabus šansas pasiplaukiot (tarp kitko nemokamai) Ulos upe vidury spalio. Oras prieš savaitgalį buvo mažu mažiausia atšiaurus kaip tokiam žygiui. Tačiau šeštadienį pasirodė esas žymiai geresnis, taigi ir žygis gavosi tikrai malonus. Upė daugmaž tvarkinga, niekur beveik neteko lipt iš baidarės, kad įveikt kažkokią kliūtį ir tik vienoj vietoj išlipom ir praplukdinom po žema šaka saviškę baidarę. O šiaip jas pavasarį kiek teko girdėti prapjauna nors ir nepilnai, kad baidarininkai turėtų kur praplaukt =] Virtimų kiek girdėjau buvo tik du ir matyt neteko deja, apskritai nuotykių mažokai. Neturint omeny kaip pagal kažkokį bjaurų dėsnį užsėdimą vis ant kokios šakos, akmens ar seklumos. Kad ir vidury upės.

Nakčiai apsistojom labai net patogioj stovyklavietėj, daug kas gėrai išgėrė sėdėdami prie laužo (o ir šiaip kur matytas toks dalykas kaip visiškai blaivus baidarių žygis). Po ilgo pasiruošimo pasigaminom jau tradicine tapusią savadarbę pirtį (pliažinis skėtis+polietilenas+lauže įkaitinti akmenys). Apturėjom gerus du pasikaitinimus ir du atsivėsinimus šaltam Ulos vandeny. Trečias kartas sušilimui buvo tikra turkiško stiliaus pirtis =)

Naktį bemiegant pagaliau sulaukėm ir lietaus, bet tas jau buvo visiškai neaktualu. Sekmadienio rytas buvo vėl gi saulėtas. Tik dieną beplaukiant užklupo ir lietus bet čia jau įplaukus į patį Merkį kur galima buvo jau ir pasisportuot su irklavimu.

Finišas buvo Puvočiai. Kadangi neturėjom apsivertimų ir liko sausų drabužių tai nusprendžiau išbandyt ir vietoj esančią tarzankę išmetančią nuo kranto į upę gerus 10 metrų nuo kažkur 3 metrų aukščio.