Žilina-Budapeštas ~295km 2009/06/29

Parašysiu kaip važiavom pirmas dvi dienas. Bet pradžiai apie kelionę traukiniais iki starto vietos. Penktadienis 26’ta, kelionės starto diena. Keturios valandos miego, dvi darbo, dvi galutinio susipakavimo ir iškeliavimas į stotį. Deja vakar dienos nekokios žinios dėl bendrakeleivės Viltės klubo sanario problemų – nepagerėjo. Taigi vis gi važiuojam dviese su Paulium tik. Kitavertus, bus įmanomas priimtinesnis pačiam važiavimo tempas.

Taigi, nepilnos trys valandos važiavimo traukiniu iki Šeštokų. Pirmas kartas kai dviračiui teko kabėt ant sienos. Bevažiuojant, Marijampolėj prisijungė ir Paulius. Iki Šeštokų spėjam man pritaisyt vairo krepšį. Kas tam tikra prasme – mission impossible besikratant traukinyje iš šono į šoną.

Šeštokuose persėdam į lenkų traukinį. Sunkus tas įsikraustymas ar tuo pačiu išsikraustymas iš traukinio, jei vienas dar tebūčiau. Bent kai iš Vilniaus variau ne taip ir lengva buvo susimest daiktus ir įsitempt dviratį pačiam į vidų.  Dviese paprasčiau. Užimam savo dviem dviračiais visą galinį jiem skirtą vagoną ir einam į kupę su dviem vokietėm. Apskritai kol kas daug turistų ir negirdėti dar lenkų, neskaitant konduktorių. Penkios valandos važiavimo, miego, žaidimo kortom. Lipam Warszawa Wschodnia stotelėj, pasirodo ne toj kur reikėjo. Kažkas leptelėjo kad paskutinė… Nepatogi stotis. Dviračius prikrautus reikėjo neštis į apačią ar viršų požeminėj perėjoj, kadangi užvažiavimų nėr, tik laiptai. Nupirkom bilietus, kažko užvalgyt stoties kioskeliuose. Kasininkei matyt nemotais buvo, kad su dviračiais ir gavom siurprizą, kad sekantis traukinys dviračiam nepritaikytas. Na bet pastatėm galiniam vagone gale prie įėjimo į tuliką =| ir prirakinom. Nuėjom į kupę. Netrukus prisijungia lenkas, irgi su dviračiu. Deja susišnekėt labai nepavyko. ~21:25 išvažiuojam į Krokuvą. Pravažiuojam Warszawa Centralna stotį, kur ir reikėjo lipt. Skirtumas kaip diena ir naktis nuo Wschodnia. Net eskalatoriai yra. Truputį gaila dėl ankstaus išlipimo. Iki šios lenkai už dviračius zlotų neprašė. Bet šikart teko susimokėt 25 zl už du dviračius. Apskritai išlaidos kol kas traukiniam 87lt iki Varšuvos su dviračiu iki Šeštokų +52zl +12.5zl iki Krokuvos.

Šeštadienis 27’ta. 0:30 nakties ateina lenkės prašo kad padėtumėm vieną kupę atrakint, matyt todėl kad dviratininkai ir su įrankiais. Truputį pavargom kol atėjo vyrai su raktais ir atrakino. Nuėjom pas save atgal. Apie 3’čia nakties atvykom į Krokuvą. Truputį apsiklausinėjom dėl traukinių į Slovakiją ir nusprendėm pasivažinėt po naktinę Krokuvą ir jos senamiestį. Visai įdomu. Daug gražių bažnyčių, pilių, įspūdingas barbakanas prie Vyslos kranto. Miestas vis dar judrus. Jaunimas grįžta po nakties. Apie 5’tą drįžtam į stotį ir paimam bilietus iki Žilinos Slovakijoj. Tiesa brangiai atsiėjo – po 104zl + 5zl už dviračius iki pasienio. Traukinys vėl gi nepritaikytas dviračiam, tai pasielgėm kaip konduktorius pasakė – pastatėm į kupę galinį, tiesa vėliau apibarė Slovakijoj jau kita konduktorė, bet tiek to ir buvo. Už dviračius Slovakijoj beje primokėt taip ir neteko. Važiuojam apie 6’šias valandas…

Pagaliau Žilina. Išlipam, patvarkom dviračius, pripučiam padangas ir traukiam. Neužilgo suprantam, kad paklydom miestelyje beieškodami Kaufland supermarketo. Bet randam kitą – Lidl. Apsiperkam. Ir pagaliau kelionės starto akimirka – važiuojam link kito miestelio – Martino. Bene visas kelias link jo ~24km buvo nuolatinis nusileidimas pro vaizdingus Žemųjų Fartų kalnus ir jų nacionalinį parką. Matėm porą apgriuvusių pilių ant kalnų. Nuo Martino važiavom link Žiar miesto. Prasidėjo įdomesnis kelias. Ypač 30 km iki Žiar miesto – kilom į statokus kalnus. Bet vertėjo, paskutinius 20km važiavom greitai leisdamiesi žemyn su 30-50km/h greičiu. Už Žiaro, radom vietelę miške ir įsikūrėm. Pirmas testas palapinei ir dujinei viryklei. Abiem patenkintas. Sočiai pavakarieniavom aplink skraidant keliem jonvabaliam ir uodam. All in all, pilna įspūdžių starto diena. Nuvažiuota be trainiojimosi miestuose apie 100km, su – 120.

Sekmadienis 28’ta. 6 ryto lyja, miegam toliau. 8 ryto lyja, miegam toliau. 10 nebelyja, kraunames ir išvažiuojam apie pusę 12’tos. Pirmi 25km per kalnus. Labai dažni užkilimai. Labai išvargino. Privažiuojam Banska Štavnica miestelį. Kalnuotos gatvės ir gražus senamiestis. Toliau važiuojam lygumom iki Honstianske Nemce. Pakeliui paprašom degalinėj įsipilt vandens vakarienės virymui. Toliau važiuojam iki Šahy miesto prie pat sienos su Vengrija. Apsiperkam Lidl’e ir traukiam toliau. Pasitaiko vienas-kitas ilgesnis pakilimas. Nors kalnus jau pravažiavom. Vengrijoj pravažiuojam Nagyoroszi, Retsag ir Vac miestelius, bei pradėjom ieškot vietos apsistot prie upės. Deja ši patvinus. Radom dviračių taką, pavažiavom ir radom pakankamai patogią vietą prie kažkokios gyvenvietės. Pasistatėm už krūmo, kad nesimatytumėm pernelyg, palapinę ir pasidarėm skanią vakarienę. Pripildytais skrandžiais nuėjom miego.

Verta paminėt, kad kaip ir dieną prieš tai kelionės metu buvo lietaus. Turėjom apsiaustus, tai šiaip netaip apsisaugojom daiktus. Bet aplinka po lietaus būdavo labai tvanki. Iš viso per antrą kelionės dieną numynėm 147km. Šiandien, t.y. pirmadienį iki Budapešto numynėm 26km. Iš viso kol kas kilometražas 295km. Šiandien bandysim mint iki Szeged miesto šalia Serbijos.

Vilnius-Palanga ~400km 2009/06/22

Birželio 19-21 dienom keliavom iki pajūrio. Kompanija ta, kur ir per Balkanus žada mint. Savotiškas apšilimas ir eilinis pasibandymas ilgosiose distancijose. Pirmą dieną (penktadienį) apie 14’tą dienos išvažiavom dviese su Vilte iki planuotos sustojimo nakčiai vietos – Kriukų miško. Tiesa po savanorių prospekto kalno prieš išvažiavimą iš Vilniaus tapo aišku, kad tempas bus lėtesnis nei pačiam įprastas – 20km/h. Apsikrovę buvom labiau nei vienam ar kitam prieš tai buvo tekę (papildomi rūbai, įrankiai, palapinė ir nemažai skysčių), baisu net buvo žvalgytis į deformuotą galinę padangą =] Ramiai sau nuvažiavom iki Prienų, pakeliui pravažiavę ir per Birštoną. Tada išsukom link Kauno. Pravažiavę dar apie 15km, gavom lietaus. Prie Akademijos prisijungė ir kitas žygio dalyvis, minęs dviračiu iš Marijampolės. Buvo jau tiesa sutemę, tai kai tik susiradom patogų mišką, pasistatėm erdvią keturvietę palapinę ir pamiegojom iki kažkur pusė aštuntos ryto. Numinta 140km.

Pirmą šeštadienio dalį orai buvo labiau nei geri. Lengvai prasivažiavom neįveiktą per penktadienį maršruto dalį iki Kriukų. Pakeliui prasidėjo vaizdingas ruožas palei Nemuną. Tiesa džiaugtis teko neilgai. Po 15-20km asfaltą pakeitė žvirkelis, vėliau paprasti kaimo ar miško keliai. Teko ir laukuose, ir per purvus, ir per miškelius pamint. Iš viso toks malonumas ir pasikratymas balne tęsėsi apie 50km kol privažiavom pagaliau Jurbarką, kur sustojom ilgesniam pasiilsėjimui, beslapstydamiesi nuo trumpos liūties užklupusios vos ne iškart pervažiavus tiltą per Nemuną. Pailsėję patraukėm link Šilutės. Buvom jau pasiilgę asfalto, tai kelias tapo malonesnis. Šeštadienį įveikta 180km. Šilutėj patogiai pernakvojom pas Pauliaus gimines. Deja jam pačiam staiga atsirado reikalų Marijampolėj, tai kitą dieną mes toliau tęsėm važiavimą į Palangą, o jis nuvažiavo atgal.

Paskutinę dieną likusius 80km iki tam tikro paplūdimio prieš pat Palangą įveikėm iki 1:30 dienos. Ten pailsėjom, jūroj patupėjom, pasideginom ir apie puse ketvirtos pajudėjau atgal į Klaipėdą, sėdau į traukinį ir parsigavau namo už 50lt (+15lt dviračiui). Pakeliui prisijungė dar nemažai veloturistų važinėjusių savaitgalį Plungėj. Buvusių 8 dviračių vietų, jiem paruoštame vagone nelabai ir užteko, bet pasirodo nevengia personalas sukišt ir daugiau kažkiek.