jump to navigation

Montis magia laipiojimo varžybos 2008.10.31 – rezultatai 2008/10/31

Posted by altsport in Kalnų kelionių sportas.
add a comment

Taigi, montis magia spalio mėnėsio laipiojimo varžybos pasibaigė. Pačios varžybos buvo suskirstytos į du etapus, turint omeny gan didelį dalyvių skaičių. Pirmame galėjo startuot be kitų ir šeimos su vaikais. Antrame jau rungėsi labiausiai patyrę laipiotojai. Iš viso laipiojimui buvo paruošta 15 trasų – po penkias įvairaus sudėtingumo: pradedančiųjų, mėgėjų, pažengusių. Kiekvienos šių trasų taškai atitinkamai 10/20/30. Pačiam pavyko pralipt pilnai tik pradedančiųjų, o mėgėjų trasose gauti bonus’inius taškus už trasos vidurį žyminčio kibių pasiekimą – taip su 69 berods taškais užėmiau 9/25 vietą. Niekas, kuom galima būtų būt patenkintu, todėl turim lapkritį dar labiau pasitreniruot sekančioms varžyboms 🙂

Advertisements

Žygis nuo Mickūnų iki Bezdonių 2008/10/29

Posted by altsport in Žygiavimas.
add a comment

Praėjusį savaitgalį VUŽK eilinį kartą žygiavo. Šįsyk kelionės tikslas buvo Taurijos giria. Pačiam dalyvaut neteko, nes tą savaitgalį plaukiau baidarėmis Vilnele. Bet dėl įdomumo įdedu nuorodą į filmuotą medžiagą iš “lietuvo ryto” videonaujienų:

http://lrytas.lt/videonews/?id=12248739891222740804&sk=5

Nors ir vienos dienos žygis buvo, bet kiek matyti iš video – gan įdomus 🙂

Vilnelė 2008.10.26 2008/10/26

Posted by altsport in Baidariavimas.
add a comment
Apie 5-8 laispnių šilumos sekmadienį 12’tą valandą patraukėm plaukt baidarėmis Vilnelės upe. Upė labai miestietiška daugeliu prasmių. Iš esmės nerami, daug akmenų ar betoninių krantų, įvairių (ne)naturalios kilmės kliūčių ir t.t. ir pan. Iš tikrųjų viena iš įdomiausių, jei ne įdomiausia iš Lietuvos upių, kuriomis yra tekę baidariaut.

Dienos nuotykių apibendrinimas:
– 4 kartai kai vos neapsivertėm ar neprisėmėm vandens (nežinia iš kur užplauki ant nematomo akmens ar šakos, o baidarės kraštas atsiduria 1-2 cm nuo vandens paviršiaus 🙂 )
– 2 kartai nusileidimo Belmonto slenksčiais
– 2 rimtesni pastrigimai: vienas ant didelio akmens, kitas jau beišplaukiant į Nerį ant medžio gulinčio per visą Vilnelę
– 1 kartas savanoriško išsimaudymo po Belmonto kriokliu x]
– 1 užlipimas ir gan ekstremalus nusileidimas nuo Pučkorių atodangos skardžio

P.S.: po baidariavimo dar spėjau pasėdėt ir išgert alaus Užupio kavinėj prie tos pačios Vilnelės, o vėliau pasikurt laužą ant aukuro Gedimino kapo kalno viršūnėj (vėl gi prie tos pačios Vilnelės) 🙂 Bendrai paėmus – puikus ir įsimenamas sekmadienio praleidimas =]

“Montis magia” laipiojimo varžybos 2008.10.31 2008/10/26

Posted by altsport in Kalnų kelionių sportas.
add a comment
Kaip ir bene kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį “montis magia” rengia boulderingo varžybas. Detalesnę informaciją galima rasti montis magia puslapyje.


Programa:

  • 18:00-18:10 – dalyvių registracija.
  • 18:10-18:20 – trumpa informacija dalyviams bei žiūrovams (saugumas, taisyklės, tvarka, …).
  • 18:30-19:10 – vaikų ir šeimų etapas (trukmė 40 min.).
  • 19:10-19:40 – pasirengimas kitam etapui bei pirmojo etapo geriausių rezultatų paskelbimas, simbolinių prizų įteikimas (trukmė 30 min.).
  • 19:40-21:40 – kitų dalyvių etapas 15-18 trasų, balų sistema (trukmė 2 val.).
  • 21:40-22:00 – rezultatų skaičiavimas, paskelbimas, simbolinių prizų įteikimas (trukmė 20 min.)

Smagių varžybų 😉

Ula/Merkys 2008.10.18-19 2008/10/19

Posted by altsport in Baidariavimas.
add a comment

Po to kai pražioplinau VU ekofako tradicinį baidarių žygį, galvojau jau kad šįmet taip ir neteks pasiplaukiot rudenį. Bet va išpuolė visai net nuostabus šansas pasiplaukiot (tarp kitko nemokamai) Ulos upe vidury spalio. Oras prieš savaitgalį buvo mažu mažiausia atšiaurus kaip tokiam žygiui. Tačiau šeštadienį pasirodė esas žymiai geresnis, taigi ir žygis gavosi tikrai malonus. Upė daugmaž tvarkinga, niekur beveik neteko lipt iš baidarės, kad įveikt kažkokią kliūtį ir tik vienoj vietoj išlipom ir praplukdinom po žema šaka saviškę baidarę. O šiaip jas pavasarį kiek teko girdėti prapjauna nors ir nepilnai, kad baidarininkai turėtų kur praplaukt =] Virtimų kiek girdėjau buvo tik du ir matyt neteko deja, apskritai nuotykių mažokai. Neturint omeny kaip pagal kažkokį bjaurų dėsnį užsėdimą vis ant kokios šakos, akmens ar seklumos. Kad ir vidury upės.

Nakčiai apsistojom labai net patogioj stovyklavietėj, daug kas gėrai išgėrė sėdėdami prie laužo (o ir šiaip kur matytas toks dalykas kaip visiškai blaivus baidarių žygis). Po ilgo pasiruošimo pasigaminom jau tradicine tapusią savadarbę pirtį (pliažinis skėtis+polietilenas+lauže įkaitinti akmenys). Apturėjom gerus du pasikaitinimus ir du atsivėsinimus šaltam Ulos vandeny. Trečias kartas sušilimui buvo tikra turkiško stiliaus pirtis =)

Naktį bemiegant pagaliau sulaukėm ir lietaus, bet tas jau buvo visiškai neaktualu. Sekmadienio rytas buvo vėl gi saulėtas. Tik dieną beplaukiant užklupo ir lietus bet čia jau įplaukus į patį Merkį kur galima buvo jau ir pasisportuot su irklavimu.

Finišas buvo Puvočiai. Kadangi neturėjom apsivertimų ir liko sausų drabužių tai nusprendžiau išbandyt ir vietoj esančią tarzankę išmetančią nuo kranto į upę gerus 10 metrų nuo kažkur 3 metrų aukščio.

Savaitgalis Čepkelių raiste 2008/10/05

Posted by altsport in Žygiavimas.
1 comment so far

Dar vienas savaitgalis, dar vienas žygis ir dar vienos pelkės =] Šįsyk Čepkelių rezervato. Prasidėjo viskas tradiciškai jau nuo akmenų pirčiai surinkimo dar tik startinėje pozicijoje, o tyst juos reikėjo ‘teoriškai’ 12km. Prakštiškai ir ‘grybaujant’ tas peraugo aišku į didesnį atstumą ~15km gal ir daugiau. Žygio nuotykiai prasidėjo jau priėjus Pavilnios upę – priverčiau žmones pasirašyt persikelt per ją. Prinešiojom medžių ir bandėm tą įvykdyt, taigi jau nuo pradžios buvo sušlapusių asmenų, pats likau sausas =] Nors šita laimė truko tik iki tol kol priėjom pačias Čepkelių rezervato pelkes, kur net mano neperšlampami batai po kurio laiko nuolatinio žygiavimo po bruzgynus vis gi peršlapo kažkiek. Nekalbant aišku apie tuos atvejus kai smengi giliau ir prisemi vandens.

Šiaip po pelkes žygiavom jau temstant, tad ir matyt kur koją statai nevisad galėjai x] Įdomūs dalykai buvo pasitaikantys tose pelkėse ežerai: Trikampio, Čepkio, Vytenio (nesu dėl šito pavadinimo tikras) ir Morės. Tarp paskutinių dviejų buvo gal maksimum 25m skersmens ‘sala’, t.y. sausa aukštuma tarp viso to pelkyno. Ten ir apsistojom nakvynei. Akmenis aišku panaudojom pagal paskirtį ir atiturėjom neblogą turkišką pirtį – vis gi neveltui tempemės ir taip persikrovę kas kuom o aš alum, kurio sekančią dieną kaip visad neužteko.

Rytas buvo drėgnas ir šaltas – miegojau šlapias šlapiam miegmaišyje po atviru dangum ir dar biški lyjant – gerai nors prie laužo (dar gi šalia pasidėjęs porą vis dar šiltų akmenų iš pirties). Didžiausias įspūdis ryte buvo rūkas – matomumas gal 10m, t.y. tik esama mūsų ta aukštuma, už kurios žinai kad yra nemaloni realybė. Jausmas toks, kad ir laikas saloj sustojęs buvo ir tik už jos ribu slenka savo grafiku.

Apsikuope, prisivalgę ir pagėrę sriubos iš nupjautos skardinės alaus, traukėm toliau. O toliau buvo plaukiojantis pelkėtas Morės ežero krantas, kur tam tikrose vietose veržėsi pro vandens akutes metano dujos. Žodžiu jokio stabilumo ir saugumo jausmo, bet užtat biški malonaus adrenalino. Beeinant atgal link rezervato pradžios atsiskyriau kažkaip su keletų kitų žmonių nuo pagrindinės grupės, gan greit išėjom iš pelkių į mišką iš kurio išeinant pro proseką patekom į kita pelkę, po kurios vėl į mišką, na ir t.t. jau nerimavau, kad mane Susaniną tuoj ims ir prikals xD Bet po kurio laiko sugebėjom rast kelią (kas įdomiausia – kažkur 100m nuo rezervato pradžios. Laimės pilnos kelnės ir pan… xD susaninas liko sveikas ir prisidegino po saule belaukdamas kitos grupės, kur ir buvo visi normalūs vedliai ir gps’ininkai. Pasirodo gerokai mes kirtom reikalingą distanciją ir laukt teko net pusvalandį. Šituom visi žygeiviški nuotykiai kaip ir pasibaigė. Nors dalis žygeivių iš atsilikusios grupės pasirodo vėliau pavėlavo į paskutinį traukinį. Patys aišku spėjom, na bet čia kontrolieriaus nelabui. Gaila biški kaip mes ten visą kelią į Vilnių lazdavojomes iš jo, mat kai kam gražą ne visą davė 😐

Apibendrinant, žygis gavos superinis, daug nuotykių, įvairių pojūčių, malonumo akimirkų- pasišildymas ir pavalgymas pagaliau prie laužo, pasikaitinimas pirty bei apsipilimas šaltu Morės vandeniu bei relaksas geriant alų belaukiant traukinio namo.

P.S.: buvo ten tokios baisios pelkinės musės su storom kojom – nei tu jas sugebėtum lengvai pritrėkšt nei nusitrešt – labai gyvybingos zarazos :\

Žygis per Rūdininkų girios pelkes 2008/10/03

Posted by altsport in Žygiavimas.
add a comment

Grįžau iš žygio. Visas apdraskytas, bet sausas ir sveikas, nors paskutinis čia reliatyvus dar dalykas. Jei perteikt esmę tai žygiuot turėjom berods 7 kilus, o žygiuojant istorija gavos maždaug kad beveik sutemus po 3km likusių 4km pražygiavom 5’kis, pora kartų dar pražygiavom “vava liko dar 2” o tada nepamenu kiek kartų “jau nedaug 0.5km” Viskas būtų visiškai nusišvilpt, bet kiekvienas žmogus turėjo temptis bent po du akmenis kad miške pasidaryt galėtumėm savadarbę pirtį su polietilenu ir pliažiniu skėčiu. Tai tas nešimas akmenu aišku prailgo dar neturint omeny, kad kaip vienas iš pirties entuziastų nešiausi ne 2, o 8 “akmenukus” (+20kg prie bendro svorio)….

Ok biški fizinės iškrovos tikrai gavom. xD Įdomumai prasidėjo kai maršrutas priėjo pelkėtą ruožą, kur lyšnas svoris ir užimtos rankos nepadėdančios laikyt balanso yra labai ir labai ekstrimo pridedantis faktorius XD Kaip sakiau pats likau sausas, nors ir per stebuklą (njo pelkėse, o ir naktį reik visad kažką kitą į priekį leist – Sable ėjo antras xD ) Visos atrakcijos rezultatas – vedlys įgriuvęs į pelkę šonu ir negalintis dėl svorio pats atsistot; mergina kaip drugelis sekusi tolimą šviesą ir įklimpusį pelkėje iki pusės, jos vaikinas bandęs ją gelbėt ir paragavęs to paties likimo. Visi aišku išgelbėti ir finišą pasiekė. Tiesa pakeliui dar tokioj laukymei radom veikiantį samanės varymo fabrikėlį xD ištirt bei surast patį raugą bei jį paragaut teko tik ryte O šiaip turėjom afigiennai didelį laužą, labai karštą gerą savadarbę pirtį prie upelio ir puikią naktį Ryte beje keliaudami kitu maršrutu radom dar kitą bravorą, kažkokios įdomios pelkės tose vietose =]

P.S.: negalvokit kad čia vienas kitas beprotis po pelkęs klaidžiojo, čia 20 freak’ų ilsėjosi nuo nuobodžios kasdienybės